Niša krioklio gilumoj man tarė:
- Nelįsk po vandeniu - sušlapsi;
Nors mano plaučiai ir atsparūs marui,
Bet vis dar laukiu progos pasidegti.
Kažkas nusprendė, jog Dievo nepaseksi,
O jeigu Dievas sėdi tau pašonėj?
Gal dešinėj, kur vietos draugui neberasi,
O gal kairėj, kur Jis dar laukia iš tavęs malonės.
Suvalgiau ir išvėmiau masių kelio ženklus,
Pamyniau žmogų ir šabloniškus jo kiaukutus,
Įlįsiu aš į krioklio nišą ir ten lauksiu,
Kol atsiras bent vienas nepabijosiantis sušlapt.