Gyveno kartą toks žmogus.
O gal ir nežmogus...
Tiesiog žmogelis.
Nei rašė jis, nei skaitė.
Ir tik savas vištas susiskaičiuot mokėjo.
Tačiau nepagalvokit,
Nebuvo jis tamsuolis koks.
Tikrai!
Labai šviesių akių jis buvo.
Tai gal dėl tų akių, sakau,
Taip visos dienos jo šviesyn vis ėjo...