Naktis

Pavasario naktie,
Jaunamarte žavioji!
Tu rytui savo
meilę dovanoji.
Jau parengė gamta
šį šventą ritualą –
naktis kvapų pilna,
svajonių kupina,
lakštingalos aistringoj
trelėj sąla.

Kodėl gi taip ilgu?
Kur nuometas miglų?
Jau nerimauti tuoj pradėsi.
Apsvaigus nuo rasų
ant išpintų kasų
Sietyną švytintį dediesi.

Šią naktį pilnaties
akim, pilnom vilties,
palaimą tu patirsi.
Ir meilės svaiguly,
pirmajam spinduly,
ištirpsi ir …
numirsi.
*************
O sese mano!
O Naktie!
Koks pavydėtinas
likimas –
numirti mylint –
kol širdies
nedraskė dar
nei melas,
nei laukimas.