Vienatvė

pačios beprotiškiausios vienatvės akimirkos. užvaldančios ir kūną, ir sielą. ausys plyšta nuo kankinančios tylos. akys ieško kitų rankų. mintys taip greitai keičiasi. deja, tik blogos.
tave ir vėl pamiršo..
o gal tu pamiršai visus. užsidarei savo dabartyje, savo svajonėse. manai, taip bus lengviau. niekas nekiš purvinų rankų prie tavo švelnaus veido. niekas nepaliks tavo sieloje savo skausmo. niekas neprivers tekėti ašarų savo piktai  žodžiais.
velniop visus..
atsistojusi rėki. per tyliai. žodžiai atsimušė tik į tavo lango stiklą. ir liko čia. su tavim
velniop save..

aidas.

pasiimi pieštuką. išsitrauki labiausiai apsitrynusią knygutę. žodžiai patys liejasi. vienatvė turi gerą bruožą. kažkodėl lengva kurti. arba tiesiog ašarotom akim žiūreti į praeivius. renkiesi pirmą variantą.

ji buvo pats liūdniausias žmogus pasaulyje. nors kaip prisiekęs žvejys, išsikirtęs eketę ant užšalusio ežero, bandė pagauti auksinę žuvelę. su didele viltimi, kad tos valandos nepraėjo veltui. nesinorėjo gerti gyvenimo kaip beskonės arbatos. nesvarbu, kad kvepia žemuogėmis, o burnoje jauti tik cukrų...



susigūži. dar smarkiau. pasileidi  muziką. išdžiūvusios lūpos vos kruta. baimė likti čia amžinai sukausto taip laisvę mėgusią sielą. kažkas pasikeitė.
velniop vienatvę..

rėki taip garsiai, kaip tik gali. garsas vėl atsimuša į stiklą. tvirtos kambario sienos neleidžia ištrūkti tavo skausmui. lieki viena. viena. viena.


praėjus porai valandų pripranti prie tylos. ir vis dar nuo žodžiu "velniop save" skambančio stiklo. susigūži. dar smarkiau. gėda nudažo skaustus raudoniu. ypatingas žmogus sakė, kad mokėsi stiprybės iš tavęs. gėda. pašėlusiai gėda, kad išbarstei savo orumą, kad beveik pamiršai savo svajones, kurtas dar vaikystėje.

išsižioji. paskutinį kartą bandai.
velniop tą skausmą. velniop tą vienatvę. velniop visus, kurie man blogi.

išgirdo. jauti aplinkinių svilinančius žvilgsnius. jie jau netikėjo tavo jėgomis. netikėjo, kad atsistosi. pamiršo tavo juoką.


išgirsit.


pats baisiausias - vienatvės jausmas. bet ne tas, kai sėdi vienas kambary ir ilsiesi nuo mašinų gaudėsio. bet tas, kai sėdėdamas būry žmonių, jautiesi pats vienišiausias. kažkodėl visi pamiršo stengtis. 




-ačiū, kad būni su manim. ir padedi.
-ačiū tau už tą patį.  sutikau tūkstančius žmonių, bet tik tu viena tokia ypatinga mano gyvenime. tai ne tik žodziai, pati žinai.
-žinau. ir dėl to pašėlusiai gera.
-pašėlusiai. visada pašėlusiai.
-mes su amžiumi daromės sentimentalios.
-ne. atvirkščiai. nepastebėjai?
-aš ne apskritai, o apie tai, kaip mes saugom viena kitą. tai tikriausiai gražiausi dalykai, kuriuos esu dariusi.


ir lieka tik didelis nora būti šalia, kad galėtum dalintis gyvenimu su kitais...