Stovėjimo simfonija

Stovėjimo simfonijoj girdžiu
Gėlių puokštelę, veidus mielus
Ir geraširdę jaukumą raidžių
Pabirusių po bloknotėlio sielą

Susikvempėm senuoliška daina,
Kaip yla — ilgesys į širdį
Nesudrumstė net metai nueiną,
Gyvenimą išmainantys į mirtį

O giedruma išpudrintoms akims —
Bambagyslė per mūsų laiką
Sušalęs išsikosės, vėl užkims
Į nebūtį, kaip paukštį nusitaikęs

Stovėjimas — petys juk prie peties,
Glaudos voratinklis įplyšęs
Kol visos mūsų gretos išretės
Kaip raidės iš romėnų rašto klišės