Lapkritis (X)

X

ir nepažįstu Dievo kuris man padėtų
čia tik  praeiviai apsikaišę  triušio kailiais
restorane ant vakar rezervuotų vietų
šiandien  likučiai kaulų ir išspjautos seilės

tylu bažnyčioje  ir pranašauja lietų
aptemęs krištolas  ir nukankintas veidas
žmogaus ir Dievo vienišumas susilietų
bet kartais neužtenka dieviškosios meilės

sunku gyvatėms barškančios odos netekti
olos koridoriuose  rangosi  per naktį
gal tai į nežinią  nuo mūsų gena  mirtį..

bandelėmis prekeivė ir toliau zylioja
ji kėlėsi anksti,  jai teko dar patirti
kaip  daiktus kraunasi siela dienos kelionei