Perniek dienas
pražiodžius,
žodžius sušėrus,
maitinus Dievus,
kritus ir kėlus
-------
ne savo šunkeliais
bastaus...
O Dievas,
toks susiraukęs,
perkaręs,
tieksyk norėjęs,
tiekpat negavęs
žiūri
kaip jo suaugę-
vaikai
kopas kaskart
dabina smėliu...