Spalvų paletė

Įsitaisė
tykiai
užsibarikadavo
baimė juoda
dienos šviesos
bijodama.
Pro rakto skylutę
nedrąsiai
meilė
spindinčiai žiūrėjo
plačiai akis išplėtusi
besidairydama į šalis
matė melą
besislapstantį
spalvos nenusakomos
už nugaros
seno draugo
išdavystė
kraujo gyslomis
pulsuojanti
vaitojo
tykodama  iš pasalų
su gobšumu
tamsiu pavydo
gobtuvu
prisidengusi
žaizdas aitrino
savas ir svetimas.

O švelnumas
sėdamas viltis
šviesias
spalvingoje pievoje
kariavo
prieš žiaurumą
bandantį
nugalėti
ugninę drąsą…

Atėjęs naujagimis
netyčia
spalvas sumaišęs
paliejo
terliojo
kūrinį naują tapydamas.