Kiškiai piškiai jau pavargę,
tįsia po pušim pagalvę,
kad saldesnis sapnas būtų,
apsidairo kaip bebūtų
ir į minkštą purų guolį
greitai įmeta meduolį.
Krimst pakrimst kelis kartus
jau ir vilkas nebaisus.
Ima snausti, kaip gerai
tik meduolio trupiniai,
kad pradės trepsėt ir dūkti,
net pažadina saulutę.
Juokias patalai, banguoja
ir kutena kiškiams koją.
Kur sapnelis? Ajajai.
Išsilakstė ir miegai.
Prie eglutės į pakalnę
tįsia piškiai jau pagalvę.
Strykt meduolis:
- O mane?
Kas palinksmins jus sapne?
Nusikosėja mažyliai,
susižvalgo tyliai tyliai
ir į minkštą purų guolį
greit vėl įmeta salduolį.