Ta šviesa sunaikins mane. Sunaikins tai, kas negimė ir net nežadėjo gimti, išgrauš skylę tame kas buvo ir nebuvo. Net nebandau kovoti ar priešintis šviesai. Ji ne tokia stipri, kad nesileistų užgesinama, bet gal aš tokia silpna, kad leidžiuosi naikinama. Ir protas. Ir jis pavaldus šviesai. Šviesai. Optimistinis požiūris į tamsą. Juoda balta, juoda balta, kaip pianino klavišai, kaip gyvenimas, kaip...aš. Naktis neapžioja šviesos. O aš užspringstu ja. Mano negęstanti šviesa. Mano šviečianti tamsa. Mano painios mintys ir besiblaškančios, vietos po saule nerandančios idėjos. Man šalta. O aplink šviesa. Nemokanti šildyti. Nemokanti prašyti. Tik skverbtis,lįsti gilyn. Užstrigti tarp šonkaulių. Viduje šviesu. Bet šalta. Poliarinė naktis su šviesos kaip šokolado gabaliukais, kurie tirpsta vos prisilietus.