Susimazgė, rodos, neatriši —
Ant suolelio, ant žolės nuslydo
Storos virvės tolimos draugystės,
Nereikėjo nei piršlių, nei gidų
Šypsenos kaip pjūviai susiraitę
Ir veidai kaip minkštos šiltos drobės
Pievoje prie žydinčios giraitės
Ir per laiko suramstytą trobą


Edvardas














