pasilieka aplink trafaretas,
kai nužengusi iškerpi rūką
ir palieka mane sužavėtą
ši akimirka amžius užtrukus
atsilaužia nagai tartum duona
pamaitina žuvis sausoj upėj,
atsidengčiau aš veida, bet kam? -
išeini nuo manęs nusisukus
išsibarsto stiklai mėnesienoj
ir palieka vien žibantį taką,
ši akimirka truks amžinai -
apšarmoję veidai sniegui krešant