vis dažniau man rodos, kad nebegirdžiu už nugaros savo angelo sargo. nebejaučiu jo tylių žingsnių šalimais. ar turiu teisę teigti, kad dievas mane apleido? o gal aš tik nustojau juo tikėjusi... bet ir tai ne atsakymas: jei ir nustojau tikėti, tai kuo- dievu ar angelu sargu, o gal abiem?..
bet jei jų nėra, tai kas, atsakykit man, kas sprenžia gyventi mums ar mirti, būti laimingiems ar vienišiems, atrasti savo kelią ar klaidžioti klystkeliais... sakot, likimas? bet ar tai ne tas pats: dievas, likimas, angelas sargas... juk nuo to, kaip mes tai vadinam, niekas nesikeičia.


kibirkštėlė




