ExorCismus

aš nerūkau
bet vos tik prasimerkiu
įtraukiu dūmą kvapnų
ir sidro medžio lapą
kramtau tarytum Dievo kūną

būna

kad saulei nusirengus
šnekuosi su šešėliais
su dvasiomis šnekuosi
klausau kaip žvakės groja
į tamsą atsirėmęs

pėdas

nusidažau juodai
kad neištepčiau vakaro
tamsos kad neužminčiau
neišblaškyčiau
fosforinio miego

nieko -

baigiu priprast -
iki gyvos galvos čia sėdžiu