sinchroniškai
šakos braižo stiklą
nuo žemės šaltinių
mano sieloje įsikūrė vėžys
girdžiu kaimyno
pagalbos šauksmą
tačiau tik nusispjaunu
trenkdamas į duris
aš iš ten iš kur ir tu
su tomis pačiomis
kūno dalimis
tik mano gyslose lava
o galvoje ugnis
prašau pažvelk į mane
švelniai ir lėtai
išplėšiu tau akis
taip tik kartais


rafa











