Gerda - Kajui

Nesuprantu to kvailo ilgesio:
nieks juk niekur neišėjo, nepareis, negrįš.
Tik tyliai iškrenta iš mano delno
geltonos, blizgančios ir šaltos
monetos trys.

Vaidenasi per visą juodą naktį
žalios Kajaus akys,
balkone siaučia pūgos ir šiaurys:
sumesiu į taupyklę kiaulę atsibudus
tas nelaimingas šviesiai šaltas
Monetas tris.

Tuštumoje paskendę liksim,
nebus visai kvapų, spalvų,
tik permatomas veidrodinis Tavo atspindys.
Toks didelis taps su Tavim pasaulis,
nes be Tavęs - tik tos prakeiktos
šimtą kartų
Monetos: viena, dvi, trys.