Abu prarijome po branduolinę bombą
jas tyliai išperėjo diemedžių kikiliai.
Galvutės šlapios, ką tik gimę
o mes abu, taip pat šlapi užpylę
smėlio laikrodžių mechanizmus
ir užtirpinę pirštų galiukus.
Nelaikom pykčio, netgi ciferblatų,
taip reikalingų rytmečio sprogimui.
Tyliai.
Dunkteli į stuburo slankstelius -
nuvyliau.
Dabar ne pirmas kartas -
suspėsime susprogti ten arba čia.
Svarbiausia abu -
tik oro įkvėpk
ištirpsime vietos laiku.