Albumas tuščias, dar neišperėtas.
Ir dulkes jau užsiuvo spinduliais.
Gali mane ne nuotraukoj turėti
dabar, o ne tada, kai nusileis
šešėlis paskutinis iš pirmųjų.
Aš du kartus dažnai negyvenu.
Čia į mane tiktai panašūs zujo
ir pasisėmė šaukštą vandenų
manęs, tavęs ir vienas velnias žino,
kodėl fotografai čia mus obliuos.
Įtrauks į mirksinčią akim mašiną.
Nenoriu ten. Aš noriu spinduliuos
fiksuot save, į ryškalus įkišti
ir retušuot fragmentines klaidas,
susukt į fotojuostą, šieno grįžtę –
aš neužimsiu vietos daug, suras
tarp realybės ir tarp objektyvo.
Kitoj erdvėj ir jau kitam laike.
Iš nuotraukos nužengsiu dusyk gyvas,
kai dulkėse tušti albumai skęs.