Vaisiais kvepiančius vėsius pirštus
tiesiu pasveikinimui.
Atšlyji? Taip, ak, suprantu –
Padėtis (ir akys šešios)
tokių jausmų neleidžia.
Tas šelmiškas baksnojimas,
pirštų šokis delne...
(Gink, Dieve. Dieve, dink!)
Nuodėmės ir šokio gaivi saldybė.
Žinai, aš kažkada numirt ėjau,
jėgų tik neužteko.
Dabar ramiai žiūriu tau įkandin.
Kur taip skubi?
Žiemos nebus.