Liko tik žingsniai
Tik pelenų dėmėtas pėdsakas
Smėlynuose,
Atstumas, skiriantis
Gyvybės vandenis ir
Druskų išvagotus skeldėjančius
Riešus,
Po smingančią
Įkaitinto metalo atplaišą
Šventųjų delnuose,
Atsiveriančią stigmomis
Į drumzlėmis paklystančią
šešėlių šviesą.
Tik žingsniai
Iš anapus liko
Tarytum dundesys
Nupurtantis rūdis nuo varpo
Tolsta nebylus
Į peršviečiamą sapno šilką
Retėjančiais atodūsiais išnarsto,
Po siūlę,
Į tūkstantį dalių dalina...
Nelieka skausmo-
Žingsniai liko.