Stūksantis kalnas,
panašiai parimęs kaip ir aš,
kandžiai perkrypęs,
žvelgia atgal.
Pūliuojančios žaizdos,
ramunėlių arbata užslapstytos, --
ir visa aplink to kvapo pergėrę.
Sustiręs balsas, šiaurio nuglostytas,
dusliai trenkiasi į stiklą
už kurio susigūžus slėpeis.
O aš mačiau--
regėjau kaip tu užsidengei akis,
jutau kaip nustojai alsuoti
ir įkvėpdavai tik man užsimerkus.
Aš žinojau--
todėl tavęs ir nemačiau.