Geiša

Aš noriu liesti tavo baltą odą,
Kasnakt  regėt akis tavas,
Bet niekas neišpildys man šių norų,
Nes teturiu kelias jenas.

Šįvakar vėl man pasirodei,
Kai praplaukei pilna gatve:
Raudonas kimono, geltonas obis
Ir aukso paukščiai, skraidantys šilke.

Žinau, man niekad neįpilsi sakės,
Nepasisveikinsi praeidama.
„Net nesvajok“ – man daug kas sakė,
Tačiau vis vien lenkiuosi prieš tave.

O tu kaip ėjus, taip praeisi,
Lyg vėjo gūsio nešama,
Ir nieko jau nebepakeisiu,
Kaip rankoj spaudžiama jena.