šeimyniškas

lipnios tos tavo kojos, mano mieloji,
aštri barzda, brangiausiasis - badaisi
ak, kokie mes idealūs: nei rėkaujam, nei lojam,
o taip, o taip, ir gražūs ir protingi baisiai


gal keisk šukuoseną, brangioji,
juk su ilga kasa mane kasnakt vanoji
na ką jau, mylimasis,
norėtumei, kad būt patrumpintas tavo ilgasis?


gal kiek per daug plaukų ant tavo rankų, mano saule,
o tu per daug geri, pasmirdęs kiaule,
ak, kokia puiki šauni mūsų šeimyna
pavydi darnos ir ramybės visi apylinkėj kaimynai


ak, be tavęs aš kaip be rankų, kojų,
nepaisant to, kad su kasa vanojies

o aš be tavęs kaip be galvos, mielasis,
nesvarbu, kad net ne toks ir ilgas tas ilgasis