Sustyguotas gyvenimas?

Suvaikėjusi smulki vasara
užliejo smuiką.
Ji skaudžiai nepritampa.
Stygos – virpantys svirpliai,
bet žiemos akmuo vėl
krenta,
o po juo drėgmė apanka --

Nuo medžių sklandžiai byra spalvos.
Nelogiška tiesa.
Sustyguosiu sienas –
jomis upė teka.
Ji nori būti tobula.

Ir purškia vėjas vis natas.
Jos dirgina
žiemas,
upes...
O strykas slysta tobulai.
Ir keista --
Tu
Nepritapai.