Vienutė

Begėdiškai klaikiom spalvom
moju potėpiais nebyliais
paukšte tau,
besparniais kliedesiais,
pelikano aimanų varpais
pranešdamas pasauliui, -
prometėjas išprotėjo.

Nevalingi refleksai nesugeba
akyse pažaboti įsižiebusių
geidulingų liepsnelių. 
Varvantys krištoliniai purslai
pasipuošia nuostabiausių
spalvų deriniais, -
dūžtančios šukės
suvirpina širdį. 

Vienutėje užsidegu žvakutę...