Rims mėnka če tejautams, ėr tik pradiuo, po tuo tep po bėški nuoslopėnams, laba gera, kad iš karta nenokėrta, nuostabo vėskas, be priekaištum, o jau vaizdėnė vaizdele... no skanė.5 Įmiegstamus.
jeigu čia eilėraštis, tai aš - stiurdėsė. Irna, po velnių, neskaptuok eilių kaip kirviu iš medžio tošies. rašyk lengvai, kas viduje pas tave, o ne ką randi išsikapsčius žinynuose žodynuose ir dar velnias žino kokiose prūsų enciklopedijose. man liūdna skaitant. tolsti nuo manęs, oi tolsti:( o gaila
Žadu daug kartų pakartotiniai atsigerti iš šios taurės. Tie kurie sako kad ‘time travel’ neexistuoja, matomai klysta. Tarp kitko, vietomis primena Skomanto serijos aprašymus.
"svidinos akys
kurėnų –
šviesą praleidžiantys
kūnai
nosis į žvaigždę
įrėmę
aprauda patį
gerumą"
Vienintelis posmelis patiko. Bet jau patiko tai labai. O viso kito nesupratau ;) Tarp kitko, kas yra "svidinos" ir "kurėnų" tai irgi neprošal būtų išsiašškinti, bet jau net gėda klausti trupučiuką.... :)