Karstadirbio mūza

Medinė karstadirbio mūza nulipo
Nuo šalto sunkaus pjedestalo.
Naktis gena šviesą, klientų neliko,
Karstadirbys kelias nuo stalo.

Ir žvilgsnis jo slysta nuo įkapių klostės
Iki išraižytų akyčių.
Po to, kai juosvus mūzos plaukus paglosto,
Ranka kerpa siūlą grabnyčių.

Karstadirbiui amatas šitas patinka,
Jis kuria, parduoda ir guodžia.
Jis liūdną pirkėją gražiai pasitinka,
Jei kvapą banknoto užuodžia.

Kol kaimo  šventikai į barą paplūsta
Ir su duobkasiais alų šluoja,
Karstadirbio mūza šaltai atsidūsta:
Tiek daug net mirtis mums kainuoja.