Iš tuščio lango vibracijos
Iš neverktų ašarų dulkių
Iš metalinio sniego migracijos
Neparpulkim, neparpulkim
Tegul dangiški vandenys bėga
Tegul leidžiasi ištroškusiom sienom
Tegul žvaigždės išdulkina mėnesį
Pamirškime savo sielas
Nors mėlyni vilkai klyks naktimis
Nors dangus suksis virš prisukamo miesto
Nors mylimieji vilios mirtimi
Nesijauskime nevieni.
[priedainis]
Adventas baigės
Dulkės dar ne
Užmirški staigiai
Jog tiki kančia
Neklauski savęs: nejaugi
Tavo siela tikra
Būki pasveikinta
O, elektros šviesa