kas tu

lėtai
skausmingai
ir veriančiai
sminga vinys į mano brangiausią buveinę
rankomis bandau
veidą prisidengti, kad nematyčiau
išdavystės tavo
tu man ne motina
ne brolis ir ne tėvas
- eik šalin
tu demonas klastingas
bandai nusiųsti
angelą žemyn
turėčiau neaukoti
tau nieko savo
bet paradoksas:
                    po truputį
                    atiduodu
                    viską ką
                    turiu
ir lyg liuciferis tampu
tavajam Dievui
esybę palieku
tarytum lašai
iš tirpstančio ledyno