Spalvoti piestukai

Nežinau kas esu aš, kas mes esame visi... Nežinau kodėl aš kartais pasielgiu taip, o ne anaip. Nežinau kodėl aš vienus zmones įsimyliu vos pamačiusi, kitų nekenčiu. Kas aš ir kas tu? Gyvenu lyg sapne iš kurio negaliu pabusti.  Kartais jaučiuosi lyg vaikščiočiau dėbesimis, o kartais lyg bučiau prie bedugnės krašto. Ir vis tos mano nuotaikos... Žiūrėk vieną akimirką tokia laiminga, kad galiu pasiekti dėbesis, o kitą jau nebežinau kur dėtis is liūdesio. Bijau, be proto bijau, kad mano sapnas gali kadanors baigtis ir prasidėti košmaras. Bijau, bijau, bijau!! Juk taip lengva iš sapno panirti į košmarą (tiek daug pasaulyje yra blogio), o atgal į sapną sugrįžti beveik neįmanoma. Sunku matyti vien tik pilkas spalvas: savo pilką sielą ir pilką visumą, nors norisi viską nuspalvinti gražiausiomis spalvomis. Deja, buna taip, kad nėra pirkti spalvotų pieštukų. Matyt kitiems jie irgi labai reikalingi. Dar galiu būti laminga, nes mano sapnas dar nesibaigė. O gal vis dėlto tai jau košmaras? Gal...