Mėlynsparniai drugiai

Nakties sparnuočiai didvyriai atskrido
Paragauti juodos duonos skonio,
Paliesti žemę savo trapiom kojom
Ir nuplasnoti dangumi aukštai.

Plačiašakiai medžiai jiems namus atstoja,
Šiltos rankos priglaudžia nuo vėjo
Ir mažytės šypsenos veiduos
Juos stebi auštant ir net rytui blėstant.

Melsvais sparnais plasnoja jie pro pievą
Kur pienės laukia jų atsitūpimo.
Pro lupą žiūrintis berniukas regi:
Angelai trys mėlynsparniai pievomis lakioja.