<kai MAN buvo negerai>

1. Nenoriu matyt, o gal pripažint,
  Kad pakeitei viską, viską many.
  O buvo kitaip - norėjau pažint,
  Tačiau tai jau buvo ir liks praeity.

2. Atverk duris, aš pažvelgsiu vidun,
  O ten tuščia, nieko nėra,
  Taip kaip sieloj gili tuštuma,
  Laimės paukščiai negrįš niekada.

3. Tušti kampai kažką dar primins,
  Tai ko iki šiol pamiršt negaliu,
  Jog dienos slinko be galo lėtai tik dėl to,
  Kad dėl tos akimirkos buvo gyvent svarbu.

4. Ir tai ką darau netruks amžinai,
  Net žodžiai į dulkes pavirsta visi,
  Gal ryt negyvensiu, numirsiu čionai,
  O gal vis dėlto numirs tik kiti.

5. Nenoriu suprasti žodžių prasmės,
  Aš viską paliksiu - nejausiu kaltės,
  NES BUS TIK TYLA IR JI NEKALBĖS,
  NELIKS ATEITIES, NELIKS PRAEITIES..