1.
surežisuotame nelaimingame autoįvykyje
pagaliau nusibaigė nesuprantamai pozuojanti drebulė,
kuri dar paskutinįkart pliaukštelėjo man per veidą.
po to važiavau autobusu, kurio priekinėje sėdynėje buvo ir
vis dar kvėpavo dyzelinio kuro dūmais stambus vyras, vežantis mane keliu, vadinamu prerijos pabaiga.
2.
ryte 8. 30 dievai ir paskutinis partizanas
išėjo pasivaikščioti Kaunas - Klaipėda autostrada.
Jie kaip vaikai žaidė su akmenimis ir stebėjo autobusus,
kurių važiavimo grafikas nuo rytojaus pasikeis.
Kelionės draugai tolsta kaip potvynio-atoslūgio riba.
3.
rytoj 8. 31 iš naujo prasideda kelių asfaltavimas Vilnius – Kaunas - Klaipėda.
Šaltai, bet tas šaltumas, atrodo, visai pagrįstas, mat kalbėti šiltai apie asfaltą ir tokio tipo kelius nėra prasmės... šiaip kad ir šaltame kūrinuke neišveingiama įmantravimo, epitetiškumo... tai labai užgriozduoja kūrinį... Skaičiai, matyt, netrukdo, tik ten po taško nereikalingas tarpas. Be to, nelabai suprantamas tas vieną kartą 30, o kitą – 31. Nelabai tikėtina, kad darbas prasideda tokiu nelyginiu laiku... Šiaip ir tas pastraipų pamėtymas neduoda jokio aiškaus stilistinio efekto...
Šaltai, bet tas šaltumas, atrodo, visai pagrįstas, mat kalbėti šiltai apie asfaltą ir tokio tipo kelius nėra prasmės... šiaip kad ir šaltame kūrinuke neišveingiama įmantravimo, epitetiškumo... tai labai užgriozduoja kūrinį... Skaičiai, matyt, netrukdo, tik ten po taško nereikalingas tarpas. Be to, nelabai suprantamas tas vieną kartą 30, o kitą – 31. Nelabai tikėtina, kad darbas prasideda tokiu nelyginiu laiku... Šiaip ir tas pastraipų pamėtymas neduoda jokio aiškaus stilistinio efekto...