eilės reale

Sukalbėję maldą už mirusius
                                              (duok Dieve, mokam žodžius)
Išdrįstam retsykiais be veidrodžio
nuplaut Veidmainio kaukę
Išgėrę vyno Tibetietiško
greta
      sūrių
              tradicinių
                        pagoniškųjų valgių
Mes laužom kūną atgrasiai
Tarytum tai kasdien kartot iš naujo tektų
Už auką gautą paplotį medun
Jau įprasta mums tapo merkti
Dalydami mes skrodžiame save.
Likučio dalį saujose sugniaužom.
Atrodo, būtume šventi.
Kreivų, sudužusių tradicijų pusiaujy.