Ignis fatuus

Tai sutemos taip susuka galvą,
kad net tavo laiškus senus
ir tavo dainas,
ir atskirus netgi žodžius
vaikišku grėbliuku lyg minkštus lapus
iš po šaknų
ir į krūvą.
Ir ašarom laistau -
lai pūva.

Lai gimsta iš tavo vardų
ignis fatuus.

Kol sutemos susuka galvą,
bandau įbrėžti othal
į kaktą,
į tamsią tavo odą.
Turi juk būti šviesiau.
(ak, greičiau)
Juk praėjo lygiadienis
ir naktys trumpesnės.
trumpesnės vis bus
ir šviesesnės mums,
man ir ne tau.
[...]




sausio 7d., 2003