Geltonų smaragdų lietus prilijo į mano išeiginio švarko kišenę.
ir semiu jį
rieškutėm.
(kad tik nesibaigtų)
praskleidus paslapties šydą
atrandu
tai ko šitiek ieškojau.
ir keista,
kad radau tik pamiršus jog ieškau.
neapsakomai tyra rudens ramybė
matyti
stovint ant kalno-milžino.
irgi geltona
matei?
net mėnulis sugrįžo