Kai kuriuos žmones mes vadiname laukiniais vien dėl to, kad jų manieros skiriasi nuo mūsu. (B.Franklinas)
Kai kurių ir kambarinių manieros skiriasi, ką jau ten laukinių. Tačiau taip galima visai susipainioti terminologijoje, pvz. yra tokie lauko tranzistoriai, tačiau naudojami jie taip pat, kaip ir kiti, ne lauke (priešingai, elektros laukas yra tų tranzistorių viduje). Išvada - laukiniai žmonės yra tie, kurių viduje yra laukai. O anie ne laukiniai, jų tik trobelės iš molio ir palmių lapų...
O tikras laukinis tai...
Kartą einu Eliziejaus laukais, žiūriu - JIS!
Prisėlinu tyliai tyliai iš už nugaros ir uždengiu jam akis kartonine torto dėžute.
Deja, tai buvo ne JIS. Spjaudėsi tortu, valėsi akis, plūdosi nepažįstama kalba.
Echhh...
Kaip man dabar eiti į gimtadienį be torto?
Vaikštau be minties Eliziejaus laukais. Kaip laukinis.
Girdžiu, kažkas sėlina tyliai tyliai už nugaros...
Ei !!!
Pirmoji mintis perskaičius Tamstos kūrinį buvo tokia: o jei susipainiojus terminologijoj vietoj "polevoj tranzistor " atsirastų pievų tranzistoriai, tada -kur laukiniai...laukiniai kur ???
paradoksalu, bet mes tikrai dazhnai kitaminchius vadiname laukiniais. kazhkaip retai mastom apie savo laukishkuma. svetimus keistumus pastebeti lengviau :)
Prisiminiau, kaip lietuvaitė, pasimetusi Paryžiuje ir dorai nemokanti jokios užsienio kalbos, užlipo negrui ant kojos. Pakėlusi akis pamatė grėsmingą išraišką ir vargšelei visai susimalė liežuvis. Vietoj atsiprašymo netyčia išstenėjo "I love You". Didelis tamsus veidas pavirto žibančia šypsena.