Nebuvo...

Šlapias žingsnis tyliai
klauso,
gal išgirs
tavo pėdų šnabždesį.
Lietaus migla atveria
taką
į pasaką,
blausiai apšviestą žibintų.

Keistai tuščią pasaką
apie miegantį miestą
lyjant lietui.
Apie aprašytos sienos paslaptį,
purvinus batus
ir
susigarbanojusius plaukus.

Sausų lapų girgždesys
atkartoja
šlapių žingsnių
aidą,
vedantį aukštyn.
šlept šlept

Kažkas užbūrė.
Atrodo, kad to niekada
nebūtų
buvę.
Pasakos.
Purvinų batų.
Lietaus.
Ir šlapių žingsnių aido.
šlept šlept

Ir jau sausu trečiadienio
taku
bandau
grįžti
į vakar dieną.
Nukąsti tą mėnulio šoną
ir atnešti tau.
Kad patikėtum
jog
buvo.