Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 15 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Po įkaitusia pastoge sėdėjo trise. Senis Abdula vienintele akimi spoksojo toliau už sienas. Kažkur anapus įgrisusių smėlynų. Jis prasižiojo:
- Dievas dykumoje.
Mustafa įdėmiai stebėjo senio veidą. Tarsi smėlį matė. Nieko naujo Abdula nepasakė.
- Jo mintys prasilenkia su mūsų gebėjimu suprasti. Žodžiais nevirsta, - stodamasis tarė mokytojas al Vahdi ir žengė laukan.
- Kas jam? - stebėjosi Mustafa, sekdamas iš paskos.
- Užmigęs. O gal neatsibudęs, - al Vahdi sėdosi ant vienkuprio.
Mustatafa užsiropštė ant savojo. Mokytojas ir mokinys pasuko dykumos kryptimi.
- Bet kodėl dykumoje? - vėl į mokytoją kreipėsi Mustafa.
- Pamesk ten ką nors. Ar rasi?
Du linguojantys siluetai judėjo į nesvetingą smėlio žemę.

Buvo jau pavakarys, tačiau oras liepsnojo. Mokytojas al Vahdi sustabdė savo vienkuprį. Ranka parodė, jog metas atsipūsti.
- Prakeikta saulė, - atsiduso Mustafa ir godžiai užsivertė gertuvę.
- Kitas pasirinkimas neskirtas, - šyptelėjo al Vahdi, - gailėkis, kad gimei, jeigu skundiesi.
- Mokytojau, kiek mums liko?
- Kupranugariai atlaikys septynias dienas. Dar vieną ar dvi eisime patys. Lems mūsų jėgos ir vanduo. Ir tai, ar surasime.
- Surasime?
- Tai, ką rado arba ko nerado Abdula. Jis yra antrasis, sugebėjęs grįžti.
- Papasakok, mokytojau.
- Mažiau kalbų. Vidumi jaučiu - esame kviečiami.
Vėl sėdę ant balnų, jie jojo, sutemai artėjant.
- Kaip gražu! - šūktelėjo apsidairęs al Vahdi.
Mustafa tylėjo. Atgrasus smėlynų vaizdas jam nebuvo prie širdies. Galvoje įkyriai tryško gaivaus vandens šaltiniai.

Trečią kelionės dieną Mustafa pagaliau drįso užkalbinti mokytoją. Tyla slėgė labiau nei smėlis ar šliaužiantis laikas.
- Kaip Abdula neteko akies, mokytojau? - paklausė.
- Prieš devynerius metus jis išjojo dykumon. Ir tik po mėnesio, kai niekas nebelaukė, grįžo į Mehčebą išsekęs ir kliedintis, - kalbėjo al Vahdi, - iškeliavo sveikomis akimis, o parsirado su užsitraukusiu randu vietoj dešiniosios.
- Ar vienas keliavo?
- Ne. Drauge su broliu Džafaru. Bet šis liko dykumoje. Prapuolė... Ir iš mudviejų tikriausiai grįš tik vienas.
- Mustafa sutriko. Nenorėdamas to parodyti mokytojui, nukreipė kalbą:
- Kas buvo pirmasis, kursai pargrįžo?
Al Vahdi neatsakė. Tik paragino vienkuprį.

Penktos dienos vakare jie ilsėjosi smėlio kalvos papėdėje. Nurimus vėjui, atsirišo liežuviai.
- Pirmasis - mano dėdė ibn Naseras, - prabilo al Vahdi.
- Dėdė? - nustebo Mustafa, išgirdęs kalbant mokytoją.
- Grįžęs kliedėjo dešimt dienų, kol užgeso. Buvau dar vaikas. Vieną naktį mane paliko budėti prie jo.
- Ar meni jo kliedesius, mokytojau?
- Vienu sakiniu jis privertė mane suabejoti Koranu. Ir su metais ta abejonė virto supratimu. Kad dievas - ne Alachas ir ne krikščionių ar indų pirklių garbinami vaizdiniai.
- Kokie buvo tie žodžiai?! - susijaudino Mustafa.
Al Vahdi šypsodamasis pažiūrėjo į dangų, tada atsakė:
- Alachas didis, todėl ribotas.

Septintą dieną krito kupranugariai. Kelias valandas klampoję patys, mokytojas ir mokinys trumpam stabtelėjo.
- Kas per dievas, kurio taip ieškome? - Mustafa piktai dėbsojo į beveik tuščią paskutinę savo gertuvę.
- Kas yra dabar, vėliau ir anksčiau už visą pasaulį, - al Vahdi žvilgsnis krypo į tolį.
- O kas yra anksčiau už visą pasaulį?
- Nieko nėra.
Mustafa neaprėpė mokytojo žodžių. Galvojo apie tai, kad šio gertuvė dar pilna. Sausa neviltis ėmė viršų:
- Na, kodėl?! Kodėl mes pasmerkti tam?!
- Kiekvienas gyvenimas yra paieška. O mirtis nebūtinai reiškia radimą. Vieni užsidegę saviieška, ir jeigu jiems pavyksta, atranda nebent šaitaną. Mūsų kelias - dievoieška, palengva užmirštant save. Ieškant ten, kur nieko neįmanoma rasti.
Mustafa pajautė kylant įniršį ir keistą, buką pasiryžimą. Sunkiai stojosi ir ėjo priekin. Al Vahdi sekė jo pėdomis.

Priešpriešinis vėjas svilino kiaurai per rūbus. Sviedęs tuščią gertuvę į šalį, Mustafa atsigręžė. Iškošė suskeldėjusia burna:
- Mokytojau, duok vandens.
- Sutarėme...
- Kad grįš tik vienas! Taip sutarėme! - Mustafa išsitraukė peilį ir kirto mokytojui.
Al Vahdi parpuolė vaitodamas, griebėsi už sužeistos rankos. Mustafa prikišo blizgančią geležtę prie jo akių ir šnabždėjo:
- Ką matai, al Vahdi? Ką matai?
- Save, - mokytojas įžiūrėjo kreivą savo atvaizdą ant metalo.
- O dabar? - mokinys atsuko ašmenis šonu.
- Nieko. Nieko nematau.
- Vadinasi, tavęs jau nėra.
Išbaigęs likusį vandenį, Mustafa paliko nurimusį mokytojo kūną.

Jis ėjo, klupdamas kas trečią žingsnį. Vienu metu rodėsi, kad regi kažką priekyje, tačiau vaizdinys dingo. Visai netekęs jėgų, griuvo veidu į smėlį ir prarado sąmonę.
Po kiek laiko atsipeikėjęs, pakėlė galvą. Priešaky išvydo sausą medį, užstojantį saulę. Plačios belapės šakos siūbavo ir trankėsi viena į kitą. Jų šešėliai siekė Mustafa akių. Ir jį apėmė ramybė. Dairydamasis aplinkui, matė tūkstančius savo veidų. Kiekvienoje smiltelėje. Žarstė juos ir juokėsi. Ir gėrė iki soties.

Praėjus mėnesiui, Mehčeboje pasirodė apdriskusi, vos paeinanti žmogysta. Vietiniai atpažino al Vahdi. Nuvedę prie vandens, nuplėšė skarmalus, kad nupraustų. Stebėjosi pamatę bjaurų parudavusį randą per visą kaklą. Ir negalėjo suprasti, ką jis murmėjo sau tyliai.
2004-12-18 03:11
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 33 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2006-02-09 21:17
nykštukas devintas
Iš kitos peilio pusės Mustafa matė save. Jis klausė, taigi atsakymą jau žinojo. Pasukęs peilį kažką nulėmė.  Nulėmė mirtį sau, ne Vahdi. Mustafa suklydo, nes ten viskas kitaip. Ten yra tik du ir daugiau nieko. Jei dykumoje lieka vienas, galima sakyti, kad jo net nėra. O Vahdi nebuvo. „Nieko nėra“ sakė jis.

Negalima sakyti, kad Mustafa prastesnis, jis tiesiog buvo nepasiruošęs. Mustafa su peiliu prieš Vahdi ir jo dykumą. Aišku Vahdi irgi turėjo silpnų vietų. Pavyzdžiui, jis jau numanė klotį, jis kažką žinojo. Lygiai taip pat, kaip Vahdi grįžo, jis galėjo ir nebegrįžti. Neviską jis atliko taip, kaip turėtų. Ir kaip mokytojas jis buvo nepasirengęs. Atrodo, kad Mustafa jam kaip uodega.

Truputi pamąsčius, kūrinio situacijos esmė ne Mustafa. Jis, nors ir atrodytų toks besimokantis, tačiau yra stabilus. Va Vahdi yra dinamiškas, nors ir turėtų būti toks išminčius mokytojas, tačiau yra panašesnis į mokinį... Manau, savo pamoką jis išmoko. Potyris buvo komplikuotas ir nemalonus. Vahdi jis kėlė daug klausimų. Tačiau pavyko. Gal jis mirs, kaip jo dėdė, kas greičiausiai ir įmanoma, bet aš su juo, išties radau bedrą kalbą su Vahdi.

Kūrinys neapsakomai neapsakomas. Viskas taip realu, kad galima jį svarstyti, kaip savo paties gyvenimą. Nepasakysi, kad tobula, švaru, bet tai ir yra geriausia. Ačiū.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-04-05 15:00
versatile
Puikumėlis-kuo garsiausiai ploju katučių :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-02-10 11:51
Danielius POmirties
musiet pranasas is dykumos busi? :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-02-04 01:47
Miegapiale
Kažką radau...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-01-28 16:34
Odaliska
Iskart kilo asociacija su P. Coelcho "Alchemiku", taciau Tavo stilius man labiau prie sirdies - kazkoks ne toks saldus.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-01-15 19:28
starfish
parašyk knygą...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-01-04 18:11
Dunkelheit
giliai
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-12-29 08:51
Upyna
ačiū
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-12-28 08:42
matematinis nulis
mistinis... ir išmintingas. labai  - 5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-12-27 16:27
ulis
tai yra geriausias daiktas, kurį skaičiau rašykuose
(dar du yra labi geri, tik kitam žanre:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-12-22 22:06
Švelnus Jungas
Viskas čia savo vietose. Pagal žanrą ir idėją.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-12-22 17:26
Nevanduo
Vienu metu rodėsi, kad jau regiu  priekyje. Kitu metu jau aš pats rodžiausi
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-12-21 09:39
kaiva
ilga kelionė per kopas..Kas sekantys eis ieškoti?:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-12-19 01:08
Darrrka
radau atsakymų. nes neieškojau klausimų. 5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-12-18 19:31
Majestas1
- Pamesk ten ką nors. Ar rasi? <--- toks darbelis, kur kiekvienoje dalyje galima ka nors israsyneti. (4)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-12-18 17:33
paNeDeiKa
o man tai labai lengvai skaitėsi.. . kūrimo procesas toks. ..pažįstamas. ..
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-12-18 17:11
minties šuolis
man patiko teisingi zodziai - - Alachas didis, todėl ribotas.- Kiekvienas gyvenimas yra paieška. O mirtis nebūtinai reiškia radimą.
primena coelho.bet koks rasinys kurio horizontuos dykuma primena coelho.bet manau kad ka nors priminti nera gerai.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-12-18 13:50
Trisula
Pagaliukai pasidarbavo ir labai gerai. Intriguoja, uždega - labai jau netikėtos  peripetijos ypač solidžiam, romiam  pasakojimo stiliuj, beje,man  priimtinas ir kalbėjimas, tad visokiems haukams, kaukams čia  nesiginčyti - geri, lengvi sakiniai ir nereikia jokių nuvalkiotų,  įgrisusių  peizažų, be to, jei ir būtų, tai liokajaus, krupje vietoj, o kam? Gaila man musulmono Mustafos, tik gert vargšas tenorėjo...o tokie išbandymai. Iš tikrųjų sunku pagaut, apčiuopt visą mintį, tad vieno karto neužtenka, deduosi į krepšelį. Sv. (čia  tik mano kukli, mažai ką dominanti nuomonė, neteiskit, bet mažai negaliu duot)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-12-18 13:49
Prozerpina
kažkas naujo rašyke (arba aš kažką pražiūrėjau). ale tikrai primena Coelho...
parašyta gerai, įdomiai. patiko. 4
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-12-18 12:29
Haukas su Archangelu bendraus realybėje
,,Senis Abdula vienintele akimi spoksojo toliau už sienas''.???kažko nesupratau.Ir taip žlibas vienaakis; ir dar regi daugiau už sienas.Manau, šitoj vietoj reikėjo daugiau pagrįsti kodėl taip yra:)
Yra toks dalykas vienas...Na, čia gal tavo toks stilius, bet visi sakiniai kažkokie potrumpiai.Tiesiog kai kuriose vietose pasigendu ilgesnių, kas suteiktų tokio...mmm....subtilumo?
Dar trūksta peizažų aprašymo tokio.Na, bet čia tik man, kuris mėgsta daug vaizdų.Asmeniškai, būčiau bent jau dykumos aprašyųmui skyręs pastraipą.
,,Alachas didis, todėl ribotas''.Na, tokia mintis jau regėta Trojoj.Tas Achilas kaip ten aiškino kodėl žmogus pranašesnis už Dievą- nes jam priklauso akimirka, ir kitą dieną jis gali mirti, todėl nebebus niekados gražesnis ir didingesnis nei yra dabar...Ar kažkaip panašiai...:)
Na, čia tik mano nuomonė tokia.
o šiaip...Tekstukas toks smagus.Bent jau yra apie ką pamąstyti.Patiko.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
1 2
[iš viso: 23]
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą