Lunatikė

I
         
Kai akys užsimerkia
Pilnaties naktį skaisčią,
Lakštingalos pablūdusiai suokia.
Ji ėjo po kaimą-
Veronika-
Dumblių plaukais,
Negyvo dangaus akimis,
Žalčio lūpomis
Ir nešė rankose kūdikį-
Saulės geltonumo plaukais--
Atsargiai- durys užsidaro!
Dvi akys galvoje,
Ausis kairėj ir dešinėj,
Tik tylėjo, kaip žuvis.


              II
Nakties skraiste apsigaubia
Žemė sušalusius pečius,
Lyg lakštingala pablūdus,
Motina suokia lopšinę:
-Užmerk akis, panirk į jūrą,
Kur aistra meluoja...
Šerkšnas apraizgė Veroniką,
Kraujo garbanom užklojo vaiką.


                III

Nakties gniaužtai,
Šviesos skvarbumas-
Tavo stiprybė.
Tapybiškų lūpų
Pablūdęs suokimas.
Motina-
Meilės vergė:
Nei gailesčio, nei atnašavimo,
Tik madona su vaiku
Vaško lopšy...
Nei angelo, nei velnio
Kairėj ir dešinėj-
Širdis viena
Vilčių apglėbta...