per grįžtančio kiemo
išskridusią balą
aš vesiu tave
kaip vesi tu saulę
ir bus taip, kaip buvo
nebus:
skylėto lapo
nutekėjimas
gyvenimo vaga
man trūksta
oro
o popietei-
manęs
pražydusios
giesmės
ir lapo
vaidmuo
mes tankinsim
dangų
sakysim
„ruduo“
aš
skinsiu
tau giesmę
tu verksi
sode
mes būsim
hibridai
kai saulė
padvės...
kur
gatvės ir rūkas
ten jūs, Celofane
ir jūsų vaikystė...
gyvenkit
gyvenkit
and now –
bring da shit!