Vyno taurė pavasariui atminti

Meni, pavasari mano,
Kaip uodegas vėjam supynėm,
Puošėm miškus ikebanom,
Danginom paukščius į tėvynę?

Šiūravo man šuorais švelniais
Pavasario vėjas per žandą.
Kaip keikdamos žiemą velniais
Ir raganos blynų užkando?

Kaip upės virto į Nilą,
Užtvindė Šilutę ir Rusnę?
Saulė nagus sau nusvilo
Daigindama ežioje usnį?

Perkūnui vidurius suko
Ir išlydžiais keldamas riaušes
Svilino beržui peruką -
Jam liko tik žalsvas pakaušis?

Aš gėriau lietų - tu pylei,
Nusėdamas pakeles pelkėm.
Žiemon žiūrėdamas, tyliai
Tariu - neliūdėkim, pakelkim.

Pakelkim taurę į viršų,
Ne lietaus, o žaliojo vyno.
Kartais atminsiu, pamiršiu -
Dvelkimą pavasario gryną.