Mirusiojo žodis

Žmogau! Tu, kurs stovi mirusių žemėj, Sustok ir pagerbk tuos, kurie žemėj šioj
Liko gulėt amžinai valia Dievo.Galvok, ką gero ar blogo žmonėms padaręs esi
Ir atsiversk, nes nežinai kokia tavoji lemtis.........
Sunkiam gyvenimo mūšyje kritusį Karį pagerbk tylos minute ir taurę vyno pakėlęs už garbę jo maldos žodžius pakartok. Jo teismą palikęs dievams nesustok liūdesy, o galąsk kalaviją ateinantiems mūšiams už Duonos kąsnį ir Šilumą Sielos.
Nors labai pavargęs esi, o tolimą kelią baisų slepia Tamsa beribė, nors Sielos šaltis ledinis rinkos draugystę su Baime kūno – nenuleisk Kalavijo!
Tikėk, nakties tamsą lyg peilis perpjaus Vilties spindulys, o Paslapties kibirkštis vėlei uždegs Laužą tūžmingą. Praris jis ir baimę, ir šaltį ledinį ir skausmą sielos, Šešėlis praloš laikinai Laimei teikiančiai džiaugsmą. Vėl jaunystė ir juokas žais akyse tavo,
o danguje sužibs žvaigždelė Likimo dosnaus…
Tikėk tuo! Tikėk savim, bičiuli, ir darbu savu! Tikėk, nuostabi arfa Meilės ir fleita Jausmo tyro atgis dar ir suskambės melodija kūno. Užaugs sparnai ir Laimę savo lengvai tu ranka pasieksi!
Svajonės išsipildymo akimirką švęsdamas atmink Draugą seną dangun pakeldamas taurę vyno.
Už mirusį tostą tardamas gyvą pagerbsi………….