apie linksmą eilėraštį

[jei kam parūps išmesti šitą eiliuką - tebūnie:) man tik šiaip buvo šilta jį kurpiant:) ]

***

manęs mama vieną dieną paprašė:
parašyk, vaikuti, eilėraštį linksmą.
ilgai galvojau, kas tai yra
po to galvojau apie ką čia mes
ir dar šiaip galvojau,
kol supratau -
linksmų eilėraščių nebūna.
tik būna žmonės, skaitantys linksmai.
tad nuėjau pas mamą į virtuvę
kvepėjo blynai, žemuogės,
aliejus čirškė
ir pasakiau:
jei rašyčiau apie pusryčius,
kažkam priminčiau vakarienę paskutinę.
jei rašyčiau apie Kalėdas,
kas nors vėl pasijustų baisiai vienišas.
jei apie dangų parašyčiau,
Išėjusius kam nors priminčiau.
o jei apie Tave, mamyt,
nuliūdinčiau neturinčius mamų.
aš negaliu rašyti apie meilę,
nes ji dažniausiai nelaiminga būna.
aš negaliu apie paukščius rašyti -
jie išskrenda, palieka šaltį.
net apie vėją, vandenį ir saulę
net apie šypsenas, žvakes ir smilkalus
net apie iškeptus blynus su žemuogėm...
negaliu

galbūt tik vienišas piemuo
auginantis ožių kaimenę kalnuose
papasakot galėtų, kas yra tikroji laimė.
išmokytų naujų minčių ir žodžių
parodytų, kaip koją dėti, kai eini
kur pasislėpti, kai verki
ir kaip skaityt eilėraščius,
kad neatrodytų liūdni.