Kartu buvo neišskiriami netgi likus tik vienam

Tyliais vakarais,
Pelkėm klampiom
Laksto
Žvilgsnis sūrus

Arbatą šiltą,
Žvakės apšviestą
Geria
Dangus

*

Žvaigždės
Baloje
Pranašauja
Mirtį

Skrenda plaštakės
Į liepsną
Pavasario
Virti

*  *

Laukia, laukia,
Vėl laukia…
Pamiršo net ko…

Po žeme rūstūs
Vilkai taikiai staugia -
Suloja tik protarpiais
Ir kviečia namo

* * *

Taip pat kaip ir kraujo, ugnies ir garsų…
Bet paskui veją tik lekia,
Nes patys nežino, kas jie tokie iš tiesų

Atskirai - ar po vieną -
Net žuvus per pūgą, po tvano ar maro -
Lieka kartu