Vaikystės Kalėdos pirkioj senovinėj

Menu samanotą, apžėlusią pirkią
Lig pažastų susmigusią žemėn.
Tarp avilių tik sodai išvirtę
Kriaušėm lyg sąsparom debesis remia.

Slenkstį papuvusį mindamas tyliai
Klausaus, kaip senolė poterius vapa
Kartu su vėju. Beržai plačiabryliai
Nuplikę kaip seniai, lyg vargšai - be lapo.

Manasis seniokas susarusią pypkę
Į gerklę kosuliui, kiša tarp lūpų,
Burzgia rateliai ant vilnų supykę,
Spragteli krosnis apžiojusį rupų

ragaišį. Nušoka šešėliai žarijų
Į šaltą grindinį, dulkėm nusėtą.
Blendžiasi lubos, vakarą ryja,
Mėnulį pro langą į pamiškę mėto.

Išsiklerinęs Grigas kirkina ratą,
Dūmais užklotas suodžiais nusėda.
Verpia senolė, poterius vapa -
Noriu, kad grįžtų pirkia su Kalėdom.