Namų Dvasia (arba Šuns Sapnas2=))

Aš kambary viena
Bėgioju akimis per gelsvas sienas
Tik ant grindų sena knyga
Jos puslapius atversti bando vėjas

Nei seno pianino, nei skambių varpelių...
Nebėra.
Nėra nei nuotraukų, nei pažadų, nei miego
Tuštuma

Išėjus tu išsinešei ir laiškus
Ir nerūpestingąją vaikystę
Kartu paimdama ir piešinius, prisiminimus
Apie jaunystę

Paliko tik tušti namai
Ir jų nebylios sienos visko matę
Nepasakos man apie tai
Kaip laikas šičia greitai lekia

Ir tik pro langus dar žiūrės
Vaizdai tie patys
Ir tik iš tavo kambario skambės
Dar gyvos tavo grotos natos

Ir aš klausysiuos jų ir praeitį regėsiu
Ir man bus gera. Būsiu su tavim –
-aš neliūdėsiu

Aš lauksiu čia tavęs –
-viena budėsiu
Aš, šių namų dvasia
Tavęs ilgėsiuos