Šoko

    Gal esu ne ten kur turėčiau būti, gal esu ne tas kas turėčiau būti? Karštas šokoladas ritasi mano lūpomis. Nulaižau jį, bet vis vien negaliu sustabdyti jo tekėjimo. Toks ir mano gyvenimas [tirštai rudas]. Paragauju, bet negaliu turėti tiek, kiek noriu, kad galėčiau pasisotinti ir pasakyti: -privalgiau.
    Vėl ir vėl... man reikia sodrios žolės, žeidžiančios muzikos ir truputėlį, tik truputėlį daugiau karšto šokolado. Ritasi, ritasi, ritasi baltas akmuo... tiesiai į mane. Iš tavęs į mane. Tarp tirštai rudos šokolado žemės. Tai mano žemė. O akmuo toks pat baltas, kaip ir buvo. Kas jis toks, kad niekas negali jo sutepti?
    Gal tai aš? Žemės vaikas, uždarytas krisle lietaus. Lietus su įdaru – juokinga. Pakrantės smėlis išbaido bangas. Jos draikosi ir negali atsiplėšti. Gabalėlis lietaus ir aš – glaistyta šokoladu.
    Suvalgys, numes pagaliuką ir nubėgs kito šokolado link.