Šunauja (V skyrius)

- Juliau, Juliau, Juliau… Vis dėlto įveikėte… Šaunuolis! – Negailėjo pagyrų direktorius.
- Anaiptol nesidžiaugiu tuo ką padariau… Dariau tai, nes norėjau išpildyti savo svajonę…
- Man visiškai nesvarbu kaip jūs jaučiatės. Nežadu skirti visos dienos jūsų charakterio vingrybėms. Faktas, kad Šunauja nebesivalkioja šios mokyklos koridoriais ir kad pagaliau laisvas kraštinis stalas valgykloje yra neginčijamas jūsų kompetencijos įrodymas. Jūs pagaliau galite imtis darbo su normaliais mokiniais, su kuo aš jus ir sveikinu. – Tarė Fiureris tiesdamas dešinę.
Vaikinas neskubėjo tuo pačiu atsakyti į šį draugišką storulio gestą.
- Taip nesąžininga…
- Kažkodėl negirdėjau šios jūsų giesmės, kai sutikote bendradarbiauti…
- Velniava! O jie manė, kad aš vienas iš jų… Ir ką jūs bandote apgauti? Koks dar kompetencijos įrodymas? Visa tai nė kiek nesusiję su pedagogo darbu… Jums tiesiog reikėjo juos pašalinti!
- Šiaip ar taip, vienintelis žmogus, padėjęs tai padaryti buvote jūs. Ačiū.

Kaip jau supratote iš dialoge atsiskleidusių detalių, Šunauja  dingo iš šios mokymo įstaigos.
Du mėnesius bandęs neišsiduoti praktikantas nieko negalėjo padaryti, tiksliau, jei ir galėjo, tai bijojo. Tai supratęs direktorius sugalvojo kitą planą: pašalinti narius vieną po kito.
Planas buvo sėkmingas. Tiesą sakant, vos pašalinus Dimą iš mokymo įstaigos pasitraukė ir kiti.

- Klausykit, ar negalėjote jų šitaip išmesti anksčiau?
- Aišku, kad ne! Man buvo reikalingas žmogus kaip jūs… Pripažinkit, jei vaikinukas nebūtų pasidavęs provokacijai ir jūsų sumušęs, būtume likę it musę kandę.
- Dėl Dievo! Juk iš mokyklų kasdien yra metami mokiniai, ypač nepažangūs. Ir nesvarbu: sumušė jie ką ar ne.
- Nedrįskite man aiškinti, matau, kad nežinote, kas yra Broniaus tėvai. Jie pavojingi. – piktai sušnairavo mokyklos vadovas.
- Jūs paprasčiausias bailys! Pasilikit tą pedagogo darbą sau ir toliau naudokitės tokia nesveika politika!
Ištaręs šiuos žodžius vaikinas užtrenkė kabinėto duris. Jį slėgte slėgė dar prieš kelias dienas genialiomis atrodžiusios mintys.
Julius pažadėjo sau daugiau nebegrįžti.