Susipynęs laikas (4 dalis)

Tamsios, tamsios laukų ikonos,
niauriai žalios sutemos kaime už tvorų.
O apsisukimai švelniai, švelniai iškilmingi.
Žemyn vizijų vanduo tamsesnis telkiasi,
rate įspraustas. Vos pasislenka metų valandos,
ir sūpuojasi minutės akyje,
sparnuotuos vyzdžiuos atsispindi pasaulis,
gyvybės siūlai nepastebimai susinarplioja.
Taip laikas pakelia mane, ilgai neša glėbyje.
Melsvuma... Melsvuma. Kvapas barkūnų.
Krantai.